džiusnis

džiùsnis, -ė smob. (2) žr. džiūsnius: 1. Ko tu toks džiùsnis, nugeltęs? Ėr. Iš tos džiùsnės [karvės] turbūt nieko nebus, blogumėlis jos – kaulai vieni Bsg. Jie gavo tokį džiusnẽlį žentą Ėr. 2. Gmž.